Šaknų gumbas

Ligos, negalavimai...
Vartotojo avataras
Kėnis
Pranešimai: 3316
Užsiregistravo: 2012 Bir 07, 21:53

Šaknų gumbas

Standartinė Kėnis » 2014 Bir 22, 15:59


Šaknų gumbą sukelia gumbinė agrobakterija arba gumbinis pseudomonas (Agrobacterium (= Pseudomonas) tumafaciens Stev.) (Eubacteriae, Eubacteriales). Ši bakterija parazituoja obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių, gluosnių, rožių, chrizantemų, runkelių, saulėgrąžų, pomidorų ir daugelio kitų augalų šaknis. Gumbinis pseudomonas – viena iš dažniausių fitopatogeninių bakterijų. Ji gerai prisitaikiusi prie parazitinio ir saprofitinio gyvenimo būdo. Į augalus patenka per žaizdas ir išskiria medžiagas, kurios skatina ląstelių dauginimąsi. Todėl net ant plonų augalo šaknų gali susidaryti stambios išaugos su bakterijomis. Kai išaugos suyra, bakterijos patenka į žemę ir ją užteršia. Joje, be sirgusių augalų liekanų, gali išsilaikyti tik metus kitus, nes dirvoje yra antagonistinių mikroorganizmų. Tačiau iš tokios užterštos žemės gumbinio pseudomono bakterijos vandens, vėjo pagalba ir kitais būdais gali greit išplisti. Praėjus keliems mėnesiams nuo apsikrėtimo, ant šaknų, kartais ir ant šaknies kaklelio ima formuotis įvairaus didumo išaugos. Iš pradžių jos šviesios, minkštos, vėliau paruduoja, susiraukšlėja, sumedėja. Šaknys užsikrečia per žaizdeles. Išaugos susidaro smarkiai dalijantis parenchiminėms ląstelėms. Ligą sukeliančias bakterijas galima aptikti tik jaunose nesumedėjusiose išaugose. Bakterijos žiemoja dirvoje, dažniausiai greta augalo šaknų.

Šaknų gumbas labai nusilpnina medelynų obelaites, ypač sausrų metu. Bakterijų vystymąsi skatina neutrali arba silpnai šarminė dirvos reakcija. Suaugusioms obelims šaknų gumbas nekenkia, kartais net stimuliuoja jų augimą. Tačiau vaismedžių sodinukai, gumbuotomis šaknimis perkelti į sodą, visai neprigyja arba prigyja sunkiai ir skursta.

Norint išvengti šaknų gumbo daromų nuostolių, reikėtų neveisti vaismedžių medelyno dirvoje, kurioje prieš tai augo runkeliai ir greta kito medelyno. Aptikus šaknų gumbą, augalus tręšti fiziologiškai rūgščiomis trąšomis, nepertręšti azotu, palaikyti optimalią dirvos drėgmę, dezinfekuoti medelyne naudojamus įrankius ir tarą.


Citatoje kaip ir viskas aprašyta. Sąryšyje su bonsais, tai galima būtų pridurti - nieko nebus iš tokių užkrėstomis šaknimis augalų. Nebent pavyktų iškart grybą užmušt ir padaryt negyvą medieną. Ilgiausiai pragyveno pas mane slyva (2 metus). Kai užeina sausesni periodai, grybas visą gyvastį ir išsiurbia iš augalo - laistyk nelaistęs.

Kaip tai atrodo:
gumbas3.JPG
gumbas2.JPG
gumbas1.JPG

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių